Mano kelias — apie žmogaus sugrįžimą į save
Į savo dvasinį vidinį pasaulį be skausmo ir įtampos. Kur galima sustoti, atsikvėpti ir išgirsti, ką iš tiesų sako tavo širdis.
Į žmogų žvelgiu ne tik per jo gyvenimo istoriją ir žodžius ,man svarbus subtilus vidinis pajautimas – tai, ką galima pastebėti jo tyloje, klausantis, stebint kūną, emocijas ir žmogaus būseną. Kartais žmogus dar nežino, ko jam reikia, tačiau jo vidus jau kalba. Mano jautrumas padeda tą kalbą išgirsti ir švelniai į ją atsigręžti. Esu tam ,kad padėčiau žmogui įgalinti save keisti savo realybę. Pažinti savo ribojančius įsitikinimus ,šeimos ar praeitų gyvenimų programas ir jas keisti į giluminę transformaciją.
Mano kelias į dvasinį augimą prasidėjo dar vaikystėje. Jaučiausi kitaip nei dauguma aplinkinių vaikų – pasaulį stebėjau jautriau, giliau, daug ką išgyvendavau savyje. Kartais atrodė, kad jaučiu daugiau, nei galiu paaiškinti žodžiais. Tuo metu dar nežinojau, ką reiškia šis kitoniškumas ir kodėl manyje tiek daug klausimų apie žmogų, jo jausmus, santykius ir gyvenimo prasmę.
Ilgą laiką bandžiau prisitaikyti, būti tokia, kokios iš manęs tikėjosi aplinka. Tačiau kuo labiau tolau nuo savęs, tuo stipriau viduje jaučiau, kad mano tikrasis kelias yra kitoks.
Gyvenimas pats atvedė mane per įvairias patirtis, išgyvenimus, santykius ir vidinius ieškojimus. Pamažu pradėjau suprasti, kad tai, ką anksčiau laikiau savo kitoniškumu, iš tiesų yra mano dovana ,duota per jautrumą ir gebėjimą giliau pajusti žmogų bei jo vidinį pasaulį.
Per ilgus tyrinėjimo ir mokymosi metus pažindinausi su savo vidiniu pasauliu ir šiuo metu dalinuosi patirtimis su kitais žmonėmis.